Augalai namuose. Kas kelia pavojų katėms?

Namuose, kuriuose gyvena katės, neturėtų būti tam tikrų augalų. Kai kurios vazoninės gėlės yra mirtinai pavojingos mūsų augintinėms. Sužinokite, kokie tai augalai. Pasidomėkite, kaip apsaugoti gyvūną nuo jam pavojingų gėlių suvalgymo ir ką daryti, katei suėdus toksišką augalą.

Augalai kačių gyvenime užima svarbią vietą. Šiems kailiniams gyvūnams patinka trintis į gėles, jas uostyti ir valgyti. Taip yra todėl, nes katės instinktyviai jaučia, kad lapai, stiebai ir žiedai gerina jų organizmo virškinimo funkcijas ir savijautą. Be to, naminiai plėšrūnai mėgsta kasti letenėlėmis žemę vazonuose, laikydami tai puikiu žaidimu. 

Augalams, kurie nėra pavojingi mūsų murkliams ir netgi daro jiems naudingą poveikį, priskiriama, be kita ko, katžolė. Jūsų katė padarys dėl jos bet ką, todėl rekomenduojama ją auginti naminiame herbariume. Ši žolė katėms suteikia aktyvumo ir gyvybingumo. Taip pat naudingas valerijonas, turintis raminamąjį poveikį. Kitos saugios žolės – čiobrelis, bazilikas, raudonėlis ir rozmarinas. Keturkojai gamtininkai nesusirgs ir nuo tokių gėlių kaip storlapis, karališkoji begonija, sanpaulija ir juka. Verta paminėti, kad katžolės ir kitų žolelių yra kačių ėdaluose ir skanėstuose.

Jei namuose auginate pirmiau nurodytus augalus, o katė jais domisi, netręškite gėlių cheminiais preparatais, galinčiais jai pakenkti labiau nei gėlės suvalgymas. Net augalai, kurie yra teoriškai sveiki katei, suvalgyti didesniais kiekiais gali jai sukelti nerimą keliančius simptomus, todėl stebėkite, ar augintinė nėra per daug susidomėjusi konkrečiu vazonėliu.

Kitos katėms pavojingos vazoninės gėlės, sukeliančios nemalonius simptomus, bet ne mirtį, yra, be kita ko, alavijas, alokazija, paprastoji gebenė, ciklamenas, fikusai, monstera, filodendras, vienametė paprika ir vėzdūnė. Augintinė gali pajausti nemalonius pojūčius, prieš tai suvalgiusi amalo rutuliukų ir išgėrusi puošniausiosios karpažolės sulčių. 

Jei pastebėsite, kad jūsų katei pasireiškė pirmiau nurodyti simptomai arba kiti netipiniai požymiai (katė gali tapti apatiška, nurimusi arba, atvirkščiai, pernelyg dirgli ir agresyvi; gali slėptis neįprastu būdu, atsisakyti vandens ir ėdalo ar pan.), nedelsiant keliaukite į veterinarijos kliniką. Geriausia būtų, jei pavyktų surasti katės negalavimo priežastį, t. y. nustatyti, kuris augalas jai pakenkė.

Tinkama apsauga yra tai, ką galime padaryti, stengdamiesi apsaugoti katę nuo neigiamo vazoninių gėlių poveikio. Jas galima statyti katėms mažiau prieinamose vietose arba uždaryti murklį saugioje erdvėje be augalų, kai nesame namuose. Taip pat galima pamėginti pastatyti specialią konstrukciją, imituojančią tvorą ar aptvarą, apsaugantį augalus nuo pažeidimo, naminius tigrus – nuo susirgimo suvalgius kokį nors toksišką lapelį.

Perkant gėles verta rinktis tokias, kurios nekelia pavojaus mūsų keturkojo šeimos nario sveikatai ir gyvybei. Tokios žolės kaip katžolė ar čiobreliai yra labai pageidaujamos, tačiau net ir čia būtinas saikas. Nekontroliuojamas valgymas dideliais kiekiais gali baigtis neišvengiamu vizitu pas veterinarą. 

Žolė katėms – dar viena idėja, kurią pasitelkę galime nuvilioti gyvūną nuo susidomėjimo vazonėliais su gėlėmis. 

Norint atgrasyti gyvūną nuo mūsų augaliukų kramsnojimo, verta naudoti kačių atbaidymo priemones. Apibarsčius ar apliejus šiais preparatais paviršius aplink gėles, miauklys sėkmingai nustos naršyti žalumoje.

Kačių atbaidymo preparatai išskiria specifinį kvapą, kurio nemėgsta augintiniai. Todėl gyvūnai, jį jausdami, pasitraukia be džiaugsmo. Preparatu reikia apipurkšti norimus apsaugoti paviršius, kartojant šią procedūrą kelias dienas taip, kad augintinė spėtų atprasti nuo blogų įpročių. Katė neprieis prie vazonų su gėlėmis, o mes jausime malonų produkto kvapą.

Anksčiau minėta katžolė taip pat yra veiksmingas metodas nukreipti augintinės dėmesį nuo naminių augalų į saugų ir jai skirtą produktą.
Prižiūrėta katė yra saugi katė, tad stebėkite augintinę, kad laiku sureaguotume į įtartinus simptomus ar