Dažniausiai pasitaikantys naminių gyvūnų parazitai

Atsakingi šeimininkai žino, kad augintinius reikia reguliariai saugoti nuo parazitų. Tačiau ne visi gali tiksliai pasakyti, kodėl tam tikri parazitai yra pavojingi. Taigi, išsiaiškinkime, kuo įvairūs parazitai gali būti pavojingi jūsų augintiniui ir kaip dažnai reikia naudoti antiparazitines priemones nuo blusų, erkių, helmintų ir kitų parazitų.

Parazitai yra gyvi padarai, gyvenantys gyvūno paviršiuje arba kūno viduje. Jie minta šeimininko kūno skysčiais ir audiniais, kas neigiamai veikia augintinio sveikatą. Visi parazitai yra suskirstyti į dvi dideles grupes. Vidiniai parazitai (helmintai) gyvena gyvūno vidaus organuose ir audiniuose, o išoriniai nuolat arba laikinai gyvena ant naminių gyvūnėlių kailio ir odos. Tai tokie parazitai kaip erkės, blusos, utėlės ir kt.

Augintiniai užsikrėsti parazitais gali per maistą ar vandenį, kuris užterštas parazitų kiaušinėliais ar lervomis. Taip pat kai kontaktuoja su sergančiu gyvūnu bei per priežiūros priemones, drabužius, batus ir netgi žmogaus rankas. O jaunikliai gali užsikrėsti nuo motinos dar iki gimimo.

Be to, kad perneša daug pavojingų ligų, parazitai taip pat labai pablogina užsikrėtusio gyvūno gyvenimo kokybę. Įvairūs išoriniai parazitai sukelia daug nemalonių pojūčių jūsų augintiniui, tokių kaip niežulys, pleiskanos, alerginis dermatitas ir kt. O helmintai lėtai išsekina ir nuodija augintinio organizmą. Negydant gyvūnai (ypač kačiukai ir šuniukai) gali mirti. Tuo tarpu ausų erkės užgrobia ausų kanalus ir išorinę ausų dalį. Ligos pradžioje augintinį gali varginti tik niežulys, gali atsirasti šašai ir žaizdelės, tačiau negydant išsivysto ausų uždegimas. O tokie parazitai kaip iksodinės erkės gali būti virusinio encefalito, piroplazmozės, boreliozės, erlichiozės ir kitų ligų nešiotojai. Taigi, priemonės nuo blusų šunims ir katėms, o taip pat ir kitos prevencinės priemonės yra būtinos norint apsaugoti savo augintinį nuo įvairių parazitų daromos žalos.

Erkės gyvena žolėje parkuose ir pievose, miškuose, krūmuose ir net mieste. Jos gali pernešti piroplazmozę, erlichiozę, anaplazmozę, boreliozę ir kitas ligas.

Demodekozę sukeliančios Demodex genties erkės parazituoja plaukų folikuluose ir riebalinėse odos liaukose. Tačiau tam tikromis sąlygomis šios erkės pradeda pernelyg daugintis, sukeldamos nepakeliamą niežėjimą, odos pažeidimus, alopeciją, o taip pat ir antrinių infekcijų vystymąsi. Kuomet augintinis laižosi pažeistas odos vietas, dalis erkių gali patekti į virškinimo traktą, o tada jos gali prasiskverbti į kitus organus ir sukelti rimtesnių pažeidimų. Pirmieji demodekozės požymiai atsiranda aplink akis ir ant snukio. Augintiniui gali iškristi plaukai, oda gali pleiskanoti, suragėti ir susiraukšlėti, taip pat gali atsirasti šašų ir pūlinių.

Tai mikroskopinės erkės, kurios parazituoja išoriniuose klausos kanaluose ir sukelia otodektozę. Ausų erkutės gali sukelti mikrotraumas, dirginimą, patinimą bei stiprų niežėjimą. Gyvūnas tampa apatiškas ir nervingas, kasosi ausis, dažnai pasuka galvą į pažeistą pusę bei purto galvą. Dažnai, esant stipriam niežuliui, gyvūnas pats stipriai sužaloja ausį ir šalia esančią odą stipriai besikasydamas.

Šie parazitai gali įkąsti ne tik katėms bei šunims, bet ir žmonėms. O įkandę augintiniui, jie gali užkrėsti jį įvairiomis infekcinėmis ligomis. Be to, jei augintinis blusą netyčia praryja, padidėja užsikrėtimo helmintais rizika. Taip pat daugeliui gyvūnų būdingas blusų alerginis dermatitas, kuris atsiranda dėl organizmo reakcijos į blusų seiles. O vyresnio amžiaus, nusilpusiems naminiams gyvūnėliams, šuniukams ir kačiukams užsikrėtimas blusomis yra itin pavojingas, nes gali išsivystyti anemija, o kai kuriais atvejais tai gali būti pavojinga jų gyvybei.

Utėlės ​​minta krauju ir oda, o pūkagraužiai - epidermio žvyneliais, pūkais, plaukais ir riebalinių liaukų išskyromis. Utėlės ​​turi pailgą kūną kuris padeda joms judėti lėtai ir siaurą mažą galvą. Užsikrėsti utelėmis augintinis gali per glaudų kontaktą su kitu užsikrėtusiu gyvūnu. Atsiradus utėlėms gyvūną kankina niežulys, jis tampa irzlus, prastėja kailio kokybė, atsiranda pleiskanų, ant odos susidaro kieta pluta, taip pat gali pasireikšti alerginis dermatitas, o esant dideliam utėlių kiekiui, silpniems, sergantiems, pagyvenusiems ir dar visai mažiems gyvūnams gali išsivystyti mažakraujystė. O užsikrėtus pūkagraužiais gali pasireikšti kailio plikimas, bendras kailio pablogėjimas, pleiskanos, niežulys bei dermatitas. Pūkagraužiai dažniausiai pasirenka uodegos ir galvos sritį.

Šie vabzdžiai gyvūne nuolat neparazituoja. Tačiau jie gali užkrėsti jūsų augintinį kirmėlėmis. O be to, jie gali pernešti tokias pavojingas ligas kaip tuliaremija, juodligė, kartais dėti kiaušinėlius ant odos ir žaizdoje, kurioje vėliau gali vystytis lervos. Taip pat šių vabzdžių įkandimai gali sukelti alergines reakcijas.

Be jokios abejonės, geriausia apsauga yra prevencija. Tad norėdami apsaugoti savo augintinius nuo išorinių bei vidinių parazitų, turite atsiminti pagrindines taisykles:

Tabletes nuo erkių ir blusų yra viena iš efektyviausių priemonių apsaugoti šunis nuo šių išorinių parazitų. Šios tabletės veikia tokiu būdu – veiklioji medžiaga patenka į šuns kraujotaką ir užtikrina, kad erkės bei blusos, įkandusios gyvūnui, būtų apnuodytos. Šios priemonės privalumas yra tas, kad jos ne tik naikina jau esamus parazitus, bet ir apsaugo nuo naujų užsikrėtimų ilgesnį laiką, paprastai nuo vieno iki trijų mėnesių, priklausomai nuo produkto. Tabletės yra patogios naudoti, nes nereikia rūpintis išoriniu tepimu ar purškimais, kurie gali būti nepatogūs ar neefektyvūs, jei šuo maudosi arba trina kailį į įvairius paviršius. Be to, jos užtikrina viso kūno apsaugą, o tai ypač svarbu šunims, kurie daug laiko praleidžia lauke, kur erkės ir blusos yra ypač aktyvios.

Lašai nuo erkių ir blusų yra populiari priemonė, padedanti apsaugoti šunis bei kates nuo šių įkyrių parazitų. Lašai lašinami tiesiai ant šuns odos, dažniausiai ties sprandu arba palei nugarą (ant keteros). Veikliosios medžiagos greitai įsigeria į odą ir kailį, sukurdamos apsauginį barjerą, kuris nuodingas erkėms ir blusoms. Priklausomai nuo produkto, lašai gali veikti nuo vieno iki kelių mėnesių, užkertant kelią tiek naujų parazitų įsikūrimui, tiek naikinant jau esančius. Šis metodas yra ypač patogus, nes užtenka vienos aplikacijos tam tikram laikotarpiui, o augintinių šeimininkams nereikia rūpintis papildomais preparatais ar procedūromis. Lašai taip pat yra atsparūs maudymuisi ir lietui, todėl jie užtikrina ilgalaikę apsaugą net aktyviai lauke laiką leidžiantiems šunims. Lašai nuo erkių šunims gali būti puiki alternatyva tabletėms.

Jie purškiami ant odos ir kailio, dažniausiai naudojami kaip pagalbinė priemonė pasivaikščiojimams miške, kad atbaidytų įvairius vabzdžius bei parazitus. Purškikliai taip pat gali būti patogios priemonės nuo erkių katėms bei šunims, kurie retai eina į lauką.

Antkakliai yra gaminami arba eterinių aliejų pagrindu – repelentų, arba cheminių medžiagų pagrindu. Jų veikimo laikas yra pakankamai ilgas, tačiau priklauso nuo tipo. Antkaklis gali būti veiksmingas nuo 1 iki 8 ar net 12 mėnesių. Antkaklis turi tvirtai priglusti prie gyvūno odos, tačiau leisti jam laisvai kvėpuoti. Vienas iš populiariausių pasirinkimų yra Foresto antkaklis. Antkaklis taip pat gali būti puiki priemonė nuo erkių katėms.

Šampūnai turi mažesnę apsauginę funkciją, tačiau gali padėti atsikratyti nuo esamų parazitų. Kailį reikia sudrėkinti vandeniu, tuomet užtepti šampūno ir palaukti kelias minutes. Po to šampūną reikia kruopščiai nuplauti.