Emocijos ir mūsų šuo
2024 m. kovo 12 d., antradienis
Šuns liūdesys
Nėra aiškiai nustatyta, kaip šuo turi mums rodyti neigiamas emocijas, nes kiekvienas gyvūnas turi savo charakterį. Nedaug energijos atsargų turintys ir veikiau flegmatiški šuneliai tiesiog praranda norą daryti bet ką ir tampa apatiški, o iš prigimties energingi greičiausiai atsikrato savo streso keldami šuniškas „riaušes“, kurios gali pasireikšti, pavyzdžiui, daiktų gadinimu namuose.
Nėra aiškiai nustatyta, kaip šuo turi mums rodyti neigiamas emocijas, nes kiekvienas gyvūnas turi savo charakterį. Nedaug energijos atsargų turintys ir veikiau flegmatiški šuneliai tiesiog praranda norą daryti bet ką ir tampa apatiški, o iš prigimties energingi greičiausiai atsikrato savo streso keldami šuniškas „riaušes“, kurios gali pasireikšti, pavyzdžiui, daiktų gadinimu namuose.
Prastesnės nuotaikos šunys būna nepatenkinti, dirglūs, suirzę, gali susirgti depresija (taip, šunis irgi gali kamuoti depresija). Pakanka kasdien stebėti augintinio elgesį ir pastebėsite, jei jo nuotaika suprastėjo. Mažiau energingi šunys tokiu atveju gali nenoriai vaikščioti, daug miegoti, jie nepasitinka taip džiaugsmingai ir gyvybingai kaip įprastai, kai sugrįžtate namo. Taip pat gali laižyti letenas. Energingesni šunys, užklupus slogučiui, gadina daiktus namuose, loja ar urzgia, kai nori kažką pranešti, reikalaudami dėmesio ir (arba) vaikščiojimo.
Pastebėjus suprastėjusią šuns nuotaiką, nereikėtų liūdėti kartu su juo. Šunys mus laiko savo vedliais, jie atspindi žmonių nuotaiką.
Puikų augintino nusiteikimą galima užtikrinti suteikiant jam saugumą, aiškiai nubrėžiant namų taisykles, ką šuo gali sau leisti, o ko ne, taip pat patenkinant jo fizinius poreikius ir dovanojant savo artumą: glostant, kartu žaidžiant ir vaikščiojant.
Šuns SUSIJAUDINIMAS
Kiekvienas šuo susijaudina, kai jo šeimininkas grįžta namo. Žinoma, paprastai nėra svarbu, ar sugrįžome po kelių valandų darbo, ar 15 po minučių, praleistų vietinėje parduotuvėje – juk grįžome po amžinybės, tad mūsų šuo džiaugiasi, kad vėl esame su juo. Susijaudinimas atsiranda ir tada, kai į mūsų namus ateina svečių, duodame ėdalo ar ruošiamės išeiti pasivaikščioti.
Šuns SUSIJAUDINIMAS
Kiekvienas šuo susijaudina, kai jo šeimininkas grįžta namo. Žinoma, paprastai nėra svarbu, ar sugrįžome po kelių valandų darbo, ar 15 po minučių, praleistų vietinėje parduotuvėje – juk grįžome po amžinybės, tad mūsų šuo džiaugiasi, kad vėl esame su juo. Susijaudinimas atsiranda ir tada, kai į mūsų namus ateina svečių, duodame ėdalo ar ruošiamės išeiti pasivaikščioti.
Susijaudinusį šunį lengviausia atpažinti pagal jo uodegą – jeigu ją mosuoja labai greitai į kairę ir į dešinę ir ji pakelta aukščiau nei pilvas, reiškia, kad šuo yra susijaudinęs. Tokiu atveju šuns ausys turi laisvai judėti prie galvos, o galva – būti aukštai pakelta. Susijaudinęs šuo taip pat atlieka tam tikrus šiai emocijai būdingus kūno judesius. Jei šuo pasilenkia į mūsų pusę, jis kviečia mus žaisti. Pasilenkęs dažniausiai atsigula ant priekinių letenų, pakeldamas užpakaliuką ir greitai vizgindamas uodegą. Kartais amteli kelis kartus, bet labiau aukštesniu tonu – tai reiškia jo džiaugsmą.
Šuns agresija
Šunys gali rodyti ne tik susijaudinimą ir džiaugsmą, bet ir agresiją. Tačiau tai nereiškia, kad jeigu šuo pasielgė agresyviai vieną kartą, jis nuolat taip elgsis. Būtina stebėti, ką mums „sako“ mūsų augintinis. Deja, bet 90 proc. agresyvaus elgesio atvejų įvyksta dėl žmonių nenuoseklaus požiūrio į šuns auklėjimą, vieną kartą leidžiant, pavyzdžiui, užlipti ant sofos, o kitą kartą baudžiant šunį už tai, kad užlipo ant tos pačios sofos. Tai sukelia psichikos pokyčių ir gali pasireikšti agresyviu maištu.
Šuns agresija
Šunys gali rodyti ne tik susijaudinimą ir džiaugsmą, bet ir agresiją. Tačiau tai nereiškia, kad jeigu šuo pasielgė agresyviai vieną kartą, jis nuolat taip elgsis. Būtina stebėti, ką mums „sako“ mūsų augintinis. Deja, bet 90 proc. agresyvaus elgesio atvejų įvyksta dėl žmonių nenuoseklaus požiūrio į šuns auklėjimą, vieną kartą leidžiant, pavyzdžiui, užlipti ant sofos, o kitą kartą baudžiant šunį už tai, kad užlipo ant tos pačios sofos. Tai sukelia psichikos pokyčių ir gali pasireikšti agresyviu maištu.
Agresyvus šuo mums tai rodo įtemptais raumenimis ir savo kūnu, įprastai palenktu į priekį ir tvirtai besilaikančiu ant priekinių letenų. Dažniausiai šiepia savo iltis, stipriai suraukdamas viršutines lūpas, o jo urzgimas – gilus ir žemas; toks šuo pašiaušia kailį. Agresijos atveju uodega yra pakelta, nejudanti ir pasišiaušusi.
Šuns ramybė
Susijaudinusį ir agresyvų šunį galime lengvai atpažinti pagal jo kūną ir laikyseną, o štai sunkiau suprasti, kada šuo yra ramus, o kada – negaluoja.
Šuns ramybė
Susijaudinusį ir agresyvų šunį galime lengvai atpažinti pagal jo kūną ir laikyseną, o štai sunkiau suprasti, kada šuo yra ramus, o kada – negaluoja.
Ramaus augintinio uodega nulinkusi, kartais gali lengvai pajudėti, tarkime, išgirdus šeimininko balsą. Verta atkreipti dėmesį į ausis, kurios tokiu atveju yra įprastoje padėtyje ir nuleistos ant galvos dėl to, kad šuo jaučiasi atsipalaidavęs ir jam nereikia klausytis, ar nėra galimų pavojų. Akys nenukreiptos į jokį konkretų tikslą, ant grindų stovima visomis keturiomis letenomis. Ramus šuo gali švelniai lekuoti, tad jo snukutis bus šiek tiek pražiotas, liežuvis iškištas.
Svarbu nepamiršti, kad esant karštai oro temperatūrai, šuo gali perkaisti ir kvėpuoti pravėręs snukį. Patikrinkite, ar jo kvėpavimas nesusmarkėjo, liežuvis – labiau išsikišęs iš snukio, o viršutinės lūpos – labai pakeltos į viršų.
Taigi, nebūtina būti elgesio specialistu, kad suprastume, ką mums „sako“ mūsų augintinis. Pakanka įdėmiai jį stebėti ir bežodė komunikacija vyks tobulai. Nepamirškite, kad dėl bet kokio nerimą keliančio elgesio, nukrypstančio nuo priimtų normų, būtina konsultuotis su veterinarijos gydytoju ir šunų elgesio specialistu.