Kaip suprasti, kad šuo turi kirmėlių?
2024 m. birželio 6 d., ketvirtadienis
Net labiausiai prižiūrėtas šuo gali būti paveiktas helmintų. Užsikrėtimas kirmėlėmis yra labai klastinga liga, kuri tyko jūsų augintinio visur. Patekę į augintinio organizmą šie parazitai pradeda išsiurbti jame esančias maistines medžiagas, o mainais išskiria toksinus. Kirminai yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis šunų šeimininkų. Šie parazitai ne tik sukelia diskomfortą jūsų augintiniui, bet ir gali rimtai pakenkti jo sveikatai. Kitas helmintų pavojus yra galimybė užsikrėsti nuo šuns šeimininkui. Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kaip suprasti, kad šuo turi kirmėlių, kokie gydymo metodai ir kaip apsisaugoti nuo šios infekcijos.
Kirmėlių poveikis šuns organizmui
Kirmėlės – tai parazitai, kurie apsigyvena šuns žarnyne ir maitinasi jo organizme esančiomis medžiagomis. Jie išsekina augintinio organizmą ir šis netenka jam būtinų maistinių medžiagų. Be to, kirmėlės “nuodija” šuns kūną ir sukelia intoksikaciją.
Užsikrėtimas kirmėlėmis šunims gali sukelti anemiją, sutrikdyti augimą ir vystymąsi bei užkimšti žarnyną. Kai kurios kirminų rūšys gali migruoti į kitus organus, pavyzdžiui, plaučius ar kepenis, sukeldamos rimtų komplikacijų.
Bet kokio amžiaus naminiams gyvūnėliams profilaktiškai reikia duoti šunims skirtų tablečių nuo helmintų. Veterinarijos gydytojas arba veterinarinės vaistinės konsultantas padės pasirinkti tinkamą vaistą, dozę ir dažnumą, priklausomai nuo šuns svorio.
Kodėl gali atsirasti kirmėlės?
Kirminai šunims gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, todėl svarbu suprasti kiekvieną iš jų, kad galėtumėte veiksmingai apsaugoti savo augintinį ir šeimą nuo šių parazitų.
Vienas iš labiausiai paplitusių užsikrėtimo būdų yra kontaktas su užsikrėtusiais gyvūnais ar jų išmatomis. Tai gali nutikti vaikštant parke, lauke arba bendraujant su kitais šunimis.
Kitas užsikrėtimo būdas – per žalią mėsą, žuvį ar subproduktus, kuriuose yra kirmėlių lervų. Daugelis šeimininkų mano, kad natūrali dieta yra naudinga šunims, tačiau reikia nepamiršti, kad ji kelia parazitinių infekcijų riziką.
Užkrėtimas kirmėlėmis taip pat gresia medžioklinių šunų veislėms arba tiems šunims, kurie mėgsta gaudyti graužikus ir vabzdžius. Daugelis smulkių gyvūnų, tokių kaip pelės, žiurkės, kurmiai ir kt. yra helmintų nešiotojai.
Kai kurių rūšių kirmėlių kiaušinėliai yra itin stabilūs išorinėje aplinkoje. Jie gali ilgai išsilaikyti dirvožemyje, ant augalų, vandenyje ar ant daiktų. Šuo gali netyčia praryti šiuos kiaušinius žaisdamas, kasdamas žemę arba gerdamas iš balų ir tvenkinių.
Kirmėlės ypač pavojingos šuniukams, nes jis gali užsikrėsti dar prieš gimstant nuo mamos arba pirmosiomis gyvenimo savaitėmis per motinos pieną maitinimo metu. Tokia ankstyva infekcija ypač pavojinga, nes gali sukelti rimtų mažų šuniukų augimo ir vystymosi problemų.
Požymiai, kad jūsų šuo turi kirminų
Kaip sužinoti, ar jūsų šuo turi kirminų? Paprastai šeimininkai pastebi kai kuriuos gyvūno elgesio pokyčius. Tad jūs turite stebėti savo šunį. Kirmėlių simptomai šunims gali skirtis priklausomai nuo parazito tipo ir užkrėtimo intensyvumo. Būdingiausi požymiai yra šie:
- Virškinimo sutrikimai: viduriavimas, vėmimas, pilvo pūtimas, pilvo diegliai;
- Svorio ir apetito netekimas arba, atvirkščiai, nuolatinis alkio jausmas dėl to, kad organizmas nespėja pasisavinti maistinių medžiagų;
- Šiurkštus kailis, nuplikimas;
- Išskyros iš akių ir nosies;
- Bendras silpnumas, apatija, nuovargis;
- Niežulys išangės srityje. Čiuožinėjimas ant užpakalio, uodegos kramtymas, intensyvus išangės laižymas - visi šie simptomai gali būti susiję su atsiradusiais parazitais;
- Kosulys (kai lervos migruoja per plaučius). Tačiau kosulys gali būti ir kitų ligų simptomas, todėl būtina veterinaro konsultacija ir apžiūra;
- Gleivinių blyškumas;
- Išmatose ar vėmaluose matomi kirminai. Tačiau daugelio rūšių kirminų negalima pamatyti plika akimi. Todėl, atsiradus įtartinų simptomų, reikia išsitirti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad jis pasakytų, ką daryti, kaip teisingai atsikratyti parazitų ir kokias tabletes įsigyti.
Kaip vyksta gydymas?
Šunų kirminų gydymas atliekamas naudojant specialius antihelmintinius vaistus. Jokiu būdu neturėtumėte savarankiškai gydyti ar duoti šuniui vaistų, skirtų žmonėms ar kitiems gyvūnams. Netinkama dozė gali būti neveiksminga ar net pavojinga. Dehelmintizavimo būdą turėtų parinkti tik specialistas, atsižvelgdamas į augintinio svorį, amžių ir parazitų rūšį. Pakartotinis gydymas gali būti reikalingas po 10-14 dienų, kad būtų sunaikintos visos iš kiaušinėlių išsiritusios lervos. Šuniukams ir nėščioms/maitinančioms kalėms naudojami švelnesni preparatai. Be to, po gydymo ypač naudingi vitaminai šunims, kad atstatyti organizme naudingų medžiagų trūkumą.
Kiek laiko užtrunka, kad suveiktų vaistai nuo kirminų?
Dauguma šiuolaikinių antihelmintinių vaistų pradeda veikti praėjus vos kelioms valandoms po vartojimo. Matomas poveikis (simptomų išnykimas, kirminai išmatose) paprastai pasireiškia per 1-2 dienas. Tačiau gali prireikti ir ilgesnio laikotarpio - iki 2 savaičių ir kelių gydymo kursų, kad organizmas visiškai atsikratytų parazitų ir jų lervų. Kontroliniai tyrimai paprastai atliekami praėjus 10-14 dienų po vaisto vartojimo pabaigos.
Kirminų prevencija šunims ir šuniukams
Prevencija yra geriausias būdas apsaugoti savo augintinį nuo parazitų. Pagrindinės taisyklės:
- Atlikite įprastą dehelmintizaciją pagal veterinarijos gydytojo rekomenduotą grafiką (paprastai kas 3 mėnesius).
- Neduokite savo šuniui žalios mėsos, žuvies ar subproduktų.
- Neleiskite gerti iš balų ar tvenkinių.
- Pasirūpinkite, kad jūsų augintinis neėstų kitų gyvūnų išmatų ir nemedžiotų graužikų.
- Išvalykite šunį ir nuplaukite jo letenas po pasivaikščiojimo.
- Turėtų būti duodamas tik aukštos kokybės paruoštas šunų maistas iš specializuotų gyvūnų prekių parduotuvių arba termiškai apdorotas maistas. Kokybiškas šunų maistas, vitaminai, skanėstai šunims ir įvairios gyvūnų prekės - Mumbo parduotuvėje.
- Reguliariai veskite savo augintinį pas veterinarą ir atlikite tyrimus.
Kaip dažnai reikia nukirminti šunį?
Suaugusius šunis paprastai pakanka nukirminti kartą per 3 mėnesius. O daug laiko lauke praleidžiantys medžiokliniai ir tarnybiniai šunys gali būti nukirminami kartą per 1-2 mėnesius. O jei šeimoje yra mažų vaikų, patartina augintinį nukirminti kas mėnesį.
Be to, ypatingais atvejais svarbu atsiminti, kad dehelmintizacija reikalinga:
10-14 dienų iki planuojamos vakcinacijos. Taip yra todėl, kad parazitų buvimas organizme gali sumažinti vakcinos veiksmingumą ir susilpninti imuninį atsaką. Dehelmintizavimas padeda išvalyti organizmą nuo helmintų, jei tokių yra ir padidinti vakcinacijos efektyvumą.
Prieš poravimąsi. Kaip jau minėta, kirmėlės gali būti perduodamos iš motinos šuniukams nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Siekiant sumažinti palikuonių užsikrėtimo riziką, svarbu kalytę ir patiną nukirminti likus 10-14 dienų iki numatomo kergimo. Tai padės išvalyti tėvų organizmą nuo parazitų ir neleis jų perduoti šuniukams.
Taip pat gali prireikti pakartotinio gydymo praėjus 10-14 dienų po pirmojo antihelmintinių vaistų vartojimo. Taip yra dėl to, kad daugelis antihelmintinių vaistų naikina tik suaugusius parazitus, tačiau nepaveikia lervų ir kiaušinėlių. Pakartotinis gydymas padeda sunaikinti likusius parazitus ir užkirsti kelią infekcijos pasikartojimui.
Be to, kad nukirminimo procesas jūsų augintiniui būtų malonesnis ir nekeltų baimės, puiki pagalba - įvairūs skanėstai šunims. Po nukirminimo pagirkite savo augintinį ir duokite jam skanėstą, kad šis suprastų, kad padarė kažką gero ir sekantį kartą šis procesas jam asocijuosis su kažkuo maloniu.
Kokio amžiaus šuniukus galima nukirminti?
Dažnai šunų šeimininkams kyla klausimas, nuo kokio amžiaus galima nukirminti šuniukus?
Kartais šuniukai gimsta jau užsikrėtę helmintais arba užsikrečia maitinimo metu. Todėl dehelmintizacija gali būti pradedama anksti: pirmasis nukirminimas atliekamas sulaukus 2 savaičių (su specialiu preparatu skirtu mažiems šuniukams), po to šią procedūrą galite kartoti kas 2 savaites, kol šuniukas sulauks 3 mėnesių amžiaus. Nuo 3 iki 6 mėnesių šuniukus dehelmintizuoti galima kas mėnesį, o po 6 mėnesių procedūra tokia pat kaip ir suaugusiems šunims - kartą per ketvirtį.