Šunų ruja – kiek trunka?
2025 m. liepos 2 d., trečiadienis
Kiekviena kalytė, kuri nėra sterilizuota, tam tikru gyvenimo laikotarpiu pradeda rujoti, ir šis procesas kartojasi visą jos reprodukcinį amžių. Šio natūralaus ciklo metu šuo gali pasikeisti tiek fiziškai, tiek emociškai – todėl labai svarbu suprasti, kas vyksta su augintiniu, kiek tai trunka ir kaip tinkamai juo pasirūpinti.
Kas yra šunų ruja?
Šunų mėnesinės, dar vadinamos ruja, yra natūralus hormoninis procesas, susijęs su patelės pasiruošimu poravimuisi ir apvaisinimu. Skirtingai nei žmonių menstruacijos, šunų rujos metu patelė kraujuoja dėl hormoninių pokyčių, susijusių su gimdos gleivinės pasiruošimu apvaisinimui. Šis laikotarpis signalizuoja, kad kalytė yra lytiškai subrendusi ir gali susilaukti palikuonių.
Kada prasideda pirmoji ruja?
Pirmoji ruja dažniausiai pasireiškia tarp 6 ir 12 mėnesių amžiaus, tačiau tai labai priklauso nuo šuns veislės, dydžio ir individualių savybių. Mažesnių veislių šunys bręsta greičiau – kai kurios kalytės pradeda rujoti jau nuo 5 mėnesių, o didelių veislių atstovės gali pirmąją rują patirti tik 12–18 mėnesių ar net vėliau.
Kaip dažnai šunys rujoja?
Įprastai ruja pasireiškia du kartus per metus, t. y. kas 6–8 mėnesius. Tačiau ciklų reguliarumas gali skirtis. Jaunesnėms kalytėms ar pirmųjų rujų metu ciklai gali būti nereguliarūs. Taip pat kai kurios veislės, pavyzdžiui, haskiai ar vokiečių aviganiai, gali rujoti tik kartą per metus.
Pagrindiniai rujos požymiai:
Kraujingos išskyros iš lytinių takų (iš pradžių ryškesnės, vėliau – šviesėja).
Patinusi vulva – vienas iš labiausiai pastebimų vizualinių požymių.
Padidėjęs šlapinimosi dažnis – šuo pažymi teritoriją, taip traukdamas patinus.
Elgesio pokyčiai – šuo gali būti meilesnis, neramesnis ar net agresyvesnis.
Domėjimasis patinais – kai kalytė pasiruošusi poravimuisi, ji aktyviai reaguoja į patinų dėmesį.
Kiek trunka šunų ruja?
Šunų ruja – tai kelias savaites trunkantis ciklas, kurio metu kalytės organizmas ruošiasi galimam apvaisinimui. Vidutinė rujos trukmė yra nuo 2 iki 4 savaičių, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo šuns veislės, amžiaus ir individualios sveikatos būklės. Pirmasis rujos etapas trunka 7-10 dienų, prasideda kraujingos išskyros ir vulvos patinimas. Šiuo metu kalytė dar nėra vaisinga, tačiau jau pradeda traukti patinus. Elgesys gali tapti neįprastai švelnus arba atvirkščiai – jautresnis nei įprasta. Būtent šiuo etapu ypač svarbu stebėti šuns higieną. O jei norite išvengti nepageidaujamų dėmių ant grindų ar baldų, rekomenduojama naudoti sauskelnes šunims.
Tuomet seka vaisingasis etapas. Tai svarbiausias rujos etapas, kai kalytė yra pasirengusi poruotis, o jos organizmas išskiria feromonus, stipriai traukiančius patinus. Išskyros tampa šviesesnės arba visai išnyksta, vulva vis dar išlieka patinusi. Šiuo metu šuo aktyviai ieško patinų, o kai kurios kalytės netgi bando pabėgti iš namų. Tad jei nenorite netikėtų palikuonių, šiuo laikotarpiu šunį reikėtų vedžioti su pavadėliu ir būti ypač atsargiems net uždarose teritorijose.
Svarbu žinoti, jog rujos trukmei įtakos turi:
Veislė: mažų veislių kalytės paprastai turi trumpesnį ciklą, o didelės – ilgesnį.
Amžius: vyresnių šunų ciklai dažnai tampa ilgesni ir ne tokie reguliarūs.
Sveikata: hormonų pusiausvyros sutrikimai, ligos ar netinkama mityba gali turėti įtakos ciklo eigai.
Elgesio pokyčiai ir priežiūra rujos metu
Rujos metu šunų organizme vyksta intensyvūs hormoniniai pokyčiai, todėl nenuostabu, kad jūsų augintinio elgesys ženkliai pasikeičia. Šis laikotarpis gali būti iššūkis tiek pačiam gyvūnui, tiek jo šeimininkui – todėl labai svarbu suprasti šiuos pokyčius ir tinkamai reaguoti. Tinkama priežiūra, kantrybė ir rūpestis padės augintinei jaustis saugiai bei komfortiškai. Dažniausi elgesio pokyčiai rujos metu:
Padidėjęs meilumas arba dirglumas. Kai kurios kalytės tampa ypač švelnios, glaustosi prie šeimininko, ieško dėmesio. Kitos – priešingai – gali būti nervingos, nepaklusnios ar net agresyvios.
Dažnesnis šlapinimasis. Taip patelės žymi teritoriją – tai biologinis signalas patinams apie jos vaisingumą.
Bandymas pabėgti. Rujos metu jūsų keturkojis gali ieškoti galimybės patekti pas patinus – net tos, kalytės kurios anksčiau visada buvo ramios, gali bandyti išsiveržti per tvorą ar duris.
“Lizdo kūrimas”. Vėlesniame etape kai kurios kalytės gali tempti į savo guolį antklodes, žaislus ir taip “kurti lizdą“.
Kaip tinkamai pasirūpinti?
Higiena – naudokite sauskelnes šunims
Kraujingos išskyros gali palikti dėmes ant baldų, kilimų ar šuns guolio. Todėl rujos metu labai patogu naudoti specialias sauskelnes šunims. Jos yra pritaikytos keturkojų anatomijai, nevaržo judesių ir leidžia išlaikyti švarą namuose. Jas reikėtų keisti reguliariai, kad būtų išvengta odos dirginimo.
Apribokite kontaktą su patinais
Net jei kalytė jums atrodo rami, instinktas poruotis rujos metu gali būti labai stiprus. Nepaleiskite šuns vaikščioti laisvai viešose vietose – naudokite pavadėlį. Jei šalia gyvena patinai, laikykite kalytę uždaroje, saugioje erdvėje.
Skirkite daugiau dėmesio ir užtikrinkite ramybę
Nors šuo gali atrodyti irzlus, jai vis tiek reikia jūsų dėmesio ir švelnumo. Šiuo laikotarpiu gali būti naudingi skanėstai šunims – jie padeda sumažinti stresą ir padeda šuniui atsipalaiduoti.
Užtikrinkite tinkamą mitybą
Hormoniniai pokyčiai gali paveikti ir apetitą – kai kurios kalytės rujos metu valgo mažiau, kitos – daugiau. Todėl svarbus subalansuotas ir kokybiškas šunų maistas, kuris būtų lengvai virškinamas, bet maistingas.
Stebėkite šuns elgseną ir sveikatą
Jeigu pastebite neįprastai gausias išskyras, apatiją, agresyvų elgesį ar atrodo, kad augintinis patiria skausmą – geriau pasitarti su veterinaru. Ypač jei tai pirmoji ruja arba šuns ciklas neįprastas.
Mityba rujos metu: ką svarbu žinoti?
Rujos metu šuns organizmas išgyvena hormoninius svyravimus, kurie gali paveikti daugelį fiziologinių funkcijų – tarp jų ir apetitą, virškinimą bei energijos poreikius. Todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu atkreipti dėmesį į šuns maisto pasirinkimą ir mitybos režimą. Tinkamai parinktas maistas padeda ne tik išlaikyti gerą fizinę būklę, bet ir prisideda prie emocinio stabilumo.
Rujos metu kai kurios kalytės gali prarasti apetitą dėl hormoninių pokyčių ar streso, tapti išrankesnės maistui, pradėti prašyti daugiau dėmesio – ir kartu maisto ar valgyti daugiau nei įprastai, ypač jei jaučia nerimą ar netikro nėštumo požymius. Svarbu žinoti, kad apetito sumažėjimas trumpam laikotarpiui (1–2 dienas) dar nėra priežastis nerimauti. Tačiau jei šuo nevalgo ilgiau ar tampa vangus, būtina pasikonsultuoti su veterinaru.
Šiuo laikotarpiu rekomenduojama rinktis lengvai virškinamą ir maistingą ėdalą, turintį gerą baltymų ir riebalų balansą. Taip pat gerai jei jis praturtintas B grupės vitaminais, omega riebalų rūgštimis ir probiotikais. Išsirinkti geriausią maistą galite Mumbo. Čia rasite tai, kas tiks net ir jautresnėms kalytėms. Jis palaiko virškinimo sistemą, odos ir kailio sveikatą bei padeda išlaikyti natūralią energiją – tai itin svarbu hormonų pokyčių metu. Be to, nepamirškite, kad ruja gali padidinti šuns šlapinimosi dažnį, o tai reiškia, kad organizmas netenka daugiau skysčių. Todėl šviežias, švarus vanduo turi būti visada prieinamas.
Skanėstai rujos metu
Rujos laikotarpis šuniui gali būti ne tik fiziškai, bet ir emociškai sudėtingas. Hormoniniai svyravimai lemia nerimą, stresą, o kartais – net agresiją ar padidėjusį jautrumą. Skanėstai šunims – tai ne tik būdas palepinti šunį. Jie taip pat gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, motyvuoti šunį geresniam elgesiui (pavyzdžiui, kai šuo tampa irzlus), skatinti apetitą, kai šuo valgo nenoriai ir stiprinti ryšį tarp šuns ir šeimininko.
Renkantis skanėstus šunims, venkite skanėstų, turinčių daug dirbtinių dažiklių, kvapiklių ar konservantų. O kadangi hormoniniai pokyčiai gali paveikti virškinimą, todėl geriausia rinktis lengvai įsisavinamus skanėstus, be grūdų ar sunkių baltymų. Taip pat galite ieškoti skanėstų, kurių sudėtyje yra raminamųjų arba nervų sistemą palaikančių ingredientų. Be to, per dieną skanėstų kiekis neturėtų viršyti 10% šuns paros kalorijų. Duokite juos kaip atlygį už ramų elgesį ar atliktas komandas. Taip pat galite naudoti kaip motyvacinį įrankį, kai šuo nenori valgyti pagrindinio maisto – skanėstas gali paskatinti apetitą.